abr

Patinka klausytis, kaip koks 20-etis pareiškia – o vat kaip blogai buvo sovietmečiu… Nežinau, kaip kam, o man blogai nebuvo. Aš ramiai lankiau mokyklą, tėvai turėjo darbus, kas vasarą ilsėdavomės motinos darbovietės poilsinėje. Atskiras namelis, maitinimas tris kartus per dieną, valtys, vandens dviračiai…. Kinas, pirtis. Ne gyvenimas, o rojus. Ir buvo dar vienas dalykas, kuris man patiko. tai – pastovumas. Pastovumas daugelyje gyvenimo sričių. Mokaisi, baigi vienus mokslus, eini į kitus. Tada gauni darbą. Milijonų gal ir neuždirbi, bet to užtenka ir butui, ir mašinai, ir atostogoms. Pastovumas. Garantijos.

O šiandien iš viso šito nebematau. Na jo, dabar mes “turimę laisvę”. Mums Maskva nebekomanduoja, bet… komanduoja Briuselis. Ir jo komandos, dažnai, dar absurdiškesnės negu Maskvos. Mes turime galimybę užsidirbti daugiau, bet… kažkaip mažai daugiau užsidirbančių. Ar tiesiog aš bendrauju su tokiais, kurie nemoka “užsidirbti milijonų”? Mes turime didžiulį parduotuvių su kalnais šūdniekių pasirinkimą. Kaip tai žavu. Ypač dar jei turi kelis atliekamus litus tam šūdniekiui ir jei… ta parduotuvė po savaitės neužsidarys. Man patinka mažos duonos, prieskonių krautuvėlės, mažos, jaukios kavinės. Deja, jos užsidaro pirmos. Nes neatlaiko konkurencijos, nes žmonės, kurie TURI galimybes dirbti ir užsidirbti, kažkaip vis tų galimybių neišnaudoja…

Kita vertus, pastovumas yra ir mūsų dienomis. Pastoviai neturi atliekamų pinigų, pastoviai kyla kainos, pastoviai užsidaro mažos, jaukios krautuvėlės ir jų pardavėjai pastoviai neturi darbo… Ir mes visi turime GARANTIJĄ, kad toks pastovumas tęsis labai ilgai…

Artėja šalčiai, vėl prasidės “linksmybės”, tad siūlau pasiskaityti

„Lietuvos keliuose įvyko 80 eismo įvykių. Žuvo 3 žmonės…”, „Lietuvos keliuose įvyko 73 eismo įvykiai. Žuvo 8 žmonės…” Nepaisant gražių kalbų ir valdžios atstovų savireklamos, eismo įvykių statistika lieka negailestinga – žmonės mūsų krašto keliuose žūsta kas savaitę.

„Mirčių būtų mažiau, jei avarijos liudininkai suteiktų nukentėjusiesiems pirmąją būtiną pagalbą arba bent netrukdytų dirbti į įvykio vietą atvykusioms specialiosioms tarnyboms”, – teigia Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas. Pamačius avariją reikia iškart apsispręst – sustoti ir padėti ar važiuoti toliau. Blogiausia – sustoti ir žiopsoti. Taip susidaro tiek automobilių, tiek žmonių spūstis ir sunkiau privažiuoti spec. tarnybų darbuotojams.

Jeigu abejojate, ar galėsite padėti į avariją patekusiam žmogui, bandykite stabdyti pro šalį važiuojančius automobilius ir būtinai informuokite apie nelaimę telefonu 112. Stabdydami pravažiuojančius automobilius naktį, pasirūpinkite atšvaitais arba prožektoriais – tik tokiu atveju atvažiuojančių automobilių vairuotojai jus laiku pastebės ir galės saugiai sustoti. Tarptautinis pagalbos prašymas – iškeltos ir virš galvos kryžiuojamos rankos.

Skambinant bendruoju pagalbos telefonu 112 būtina kuo tiksliau nupasakoti nelaimės vietą: pasakyti kelią, kilometrą, matomus orientyrus, avarijos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų būklę. Taip pat reikia nepamiršti, kad dabar mobiliojo ryšio operatoriai gali nustatyti apytikrę skambinančiojo vietą. Neišsigąskite, jei operatorius pasiteiraus jūsų numerio, vardo ir pavardės. Numerius jie ir taip mato, tačiau tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo melagingų iškvietimų.

Jei jau nusprendėte padėti nukentėjusiajam, atminkite, kad svarbiausia jam nepakenkti. Neskubėkite jo judinti ar mėginti traukti iš automobilio. Taip pat nemėginkite keisti automobilio padėties, o pirmąją pagalbą suteikite čia pat vietoje. Pirmiausia reikia patikrinti, ar yra gyvybės požymiai: sąmonė, širdies veikla, kvėpavimas. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jį užkalbinti, prisistatyti, nuraminti. Neištraukus iš automobilio galima pamėginti sustabdyti kraujavimą.

Vis dar neatsakyta į klausimą, kaip geriau elgtis, jei nukentėjusiajam klinikinė mirtis ir jį reikia skubiai reanimuoti. Žinoma, traukiamas iš automobilio jis gali patirti ir rimtesnių traumų. Kita vertus, statistika rodo, kad atliekant nors kažkokius veiksmus, nukentėjusiajam tikimybė išgyventi padidėja 50 proc., jei veiksmai atliekami tinkamai ir laiku – net 80 proc.

Taip pat reiktų žinoti, kad, jei žmogus eismo įvykio metu pasiliko automobilyje, jis galėjo gauti kelių tipų traumas. Tarkim, automobiliams susidūrus vairuotojai galėjo patirti krūtinės traumą. Įdomu tai, kad tokias traumas dažniausiai patiria moterys, nes būtent jos mėgsta vairuoti įsirėmusios į vairą. Tokia sėdėsena netaisyklinga ir pavojinga: vairą ir vairuotoją turi skirti maždaug pusės rankos atstumas. Dažnai eismo įvykio metu nukenčia ir kaklo slanksteliai. Taip atsitinka dėl netinkamai sureguliuotos galvos atramos. Galvos atrama turi būti ne nuleista, o pakelta iki pakaušio, kad antrinio smūgio metu žmogus nenusilaužtų kaklo slankstelių. Jiems lūžus žmogus gal ir išgyvens, tačiau likusį gyvenimą gali nevaikščioti.

Taip pat dažna avarijų daugybinė trauma – priekinio panelio prispaustos vairuotojo kojos. Tokiu atveju žmogus patiria daugybinius kojų lūžius ir, paprastai, iš automobilio jį gali ištraukti tik ugniagesiai gelbėtojai. Tokiu atveju kyla pavojus, kad žmogus nukraujuos, tad skubiau pranešite gelbėtojams, skubiau jie atvyks į pagalbą.

Saugos diržai sugalvoti tam, kad žmonės būtų saugesni, tad juos naudoti taip pat būtina. Jei sėdima tinkamai ir prisisegus diržus, tikimybė išgyventi avarijos atveju gerokai padidėja. Priešingu atveju gelbėtojų gali ir neprireikti, nes ne vienas neprisisegęs vairuotojas yra tiesiog išlėkęs pro automobilio langą.

Būtina žinoti, kad net ir atvykę gelbėtojai žmogaus per 2 min. neištrauks. Gelbėjimo operacija, priklausomai nuo padėties, trunka nuo 10 iki 30 min. Tad, jei sulaukėte gelbėtojų, pamainos vadui nusakykite padėtį, suteikite kuo daugiau naudingos informacijos ir… pasitraukite per 10 metrų. Kuo mažiau bus trukdoma, tuo greičiau specialistai atliks savo darbą, o per 10 metrų reiktų pasitraukti todėl, kad karpant automobilį atplaišos lekia iki 4-5 metrų. Atplaiša, pataikiusi į žmogų, gali jį rimtai sužaloti.

Kiek ardyti avariją patyrusį automobilį sprendžia pamainos vadas, tačiau gelbėtojai niekada neardys automobilio „savo malonumui”. Jis ardomas tiek, kiek reikia ištraukti jame esančius žmones daugiau jų netraumuojant. Norint žmones apsaugoti, naudojama stabilizavimo įranga: kaklo įtvaras, nugaros plokštė ir kt. Tai atliekama tik įtvirtinus automobilį. Ugniagesiai gelbėtojai, paprastai, nejudina automobilio, jei jame yra žmogus, jie stengiasi automobilį įtvirtinti taip, kad galėtų saugiai dirbti. Įtvirtinus atjungiamas automobilio akumuliatorius, nors tai gali padaryti ir pirmieji avariją pastebėję žmonės. Reikalas tas, kad avarijos metu galėjo iššauti ne visos saugos pagalvės. Jei kuri iššaus vėliau, tai gali baigtis tragiškai. Be to, gelbėtojai mokomi, kad niekada neatsidurtų tarp pagalvės ir nukentėjusiojo, nes iššovus pagalvei smūgis šalmu avariją patyrusiam vairuotojui būtų mirtinas.

Įtvirtinus automobilį pradedama teikti pagalba nukentėjusiajam. Paprastai į nelaimės vietą jau būna atvykusi greitoji pagalba, tačiau, jei jos nėra, pirmąją pagalbą tenka suteikti gelbėtojams. Priklausomai nuo automobilio padėties galimi keli jo ardymo būdai. Vienu atveju užtenka iškirpti automobilio šoną: išimti dureles, nukirpti statramstį ir, nukirpus sėdynę, nukentėjusįjį galima išimti.

Jeigu to neužtenka arba automobilis guli ant šono, kerpamas automobilio stogas. Perkirpus stogo sujungimo su statramsčiais vietas, jis atlenkiamas, pasiekiamas nukentėjusysis. Sudėtingiausias atvejis – kai automobilis šonu apkabina stulpą arba medį. Tokiu atveju, norint pasiekti žmogų, reikia sukarpyti beveik visą automobilį.

Jei automobilis karpomas, tenka išmušti stiklus. Priekinis stiklas yra triplekso – jis pjaustomas. Šoniniai stiklai iš grūdinto stiklo išdaužiami. Automobilyje esantis žmogus tokiu atveju uždengiamas minkšta uždanga. Tam tikrais atvejais gali būti naudojama ir kieta uždanga.

Visa tai daroma siekiant jį kaip galima labiau apsaugoti. Deja, kartais tai nepavyksta. Pasitaiko avarijų, kai reikia skubėti. Tarkim, jei į vandenį įkritusiame automobilyje liko žmogus, kuriam prispausta koja, gali tekti skubiai koją pjauti, kad būtų išgelbėtas pats žmogus. Laimė, tokie atvejai ganėtinai reti, bet reikia atsimint, kad svarbiausia – žmogaus gyvybė.

Jeigu į avariją patekote jūs pats, esant galimybei, medikų ir pagalbos reiktų sulaukti nejudant iš vietos. Labai svarbu neprarasti sąmonės ir vykdyti visus atvykusių gelbėtojų nurodymus. Net jei pramuštas automobilio bakas ir teka kuras, nereiktų pradėti panikuoti, nes įspūdingi automobilių sprogimai būna tik filmuose. Kad kuras sprogtų, reikia ne tik kuro, bet ir atitinkamos garų koncentracijos ir ugnies šaltinio. Gaisro atveju ne iškart sprogs ir dujų balionas. Reikalas tas, kad modernūs duju balionai turi apsauginį vožtuvą, per kurį gali išeiti įkaitusios dujos. Balionas gali sprogti tik tada, kai dujos bus išgaravusios, o jis ir toliau bus kaitinamas tiesiogine liepsna. Laimė, per automobilių gaisrus tai pasitaiko retai.

Jeigu jūsų automobilis pateko į avariją, bet jūs likote sveikas, būtinai išjunkite degimą ir automobiliuose su automatine pavarų dėže įjunkite P režimą, su MPD – 1 pavarą, užtraukite stovėjimo stabdį. Gaisro atveju veiksmai tie patys, tik automobiliuose su MPD negalima jungti pavaros. Yra buvę atveju, kai nudegus laidams suveikdavo starteris ir automobilis pajudėdavo. Kiekvienas lengvojo automobilio vairuotojas turėtų turėti 2 kg sertifikuotą miltelinį gesintuvą. Paprastai lengvajam automobiliui tokio užtenka. Kitų tipų gesintuvai nėra tokie efektyvūs, o „dezodorantai” išvis neveiksmingi.

Jeigu dega automobilio ratai, gesinti būtina stovint į juos kampu, nes guma ties ratlankiais yra silpniausia ir pirmiausia plyšta. Stovint tiesiai prieš ratus galima patirtį rimtą traumą. Be to, milteliniai gesintuvai gumos nevėsina, tad pasiruoškite, kad ratus gali tekti gesinti antrą kartą. Taip pat žinotina, kad degant ratams ugnis pro arkas veržiasi į saloną, tad užgesinus ratus nepamirškite apžiūrėti salono. Ir, žinoma, informuokite apie gaisrą ugniagesius gelbėtojus.

Jokiu būdu nelinkime nelaimių, tačiau tikimės, kad joms atsitikus šie patarimai bus naudingi.

Autoreviu.lt už pagalbą ruošiant straipsnį dėkoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkui Gintarui Paulauskui.

Nuotraukos Rimanto Petrikio, (Radviliškio naujienos), V. Misevičiaus

V. Misevičius

www.autoreviu.lt

Teoriškai, suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam eismo įvykyje turi mokėti kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą. Deja, kaip dažnai būna, teorija ir praktika gerokai skiriasi. Tipinis vaizdas mūsų keliuose įvykus eismo įvykiui: apvirtęs automobilis, būrys smalsuolių, ne tik nepadedančių, bet net ir trukdančių, ir koks vienas „visažinis”, bandantis ištraukti iš automobilio ten esantį žmogų. Kalbant apie smalsuolius, reiktų priminti ugniagesių gelbėtojų mintį: „Negali padėti, netrukdyk”, o skubantiems į pagalbą priminti, kad svarbiausia yra nepakenkti. Ką galima daryti su avarijos auka ir ko ne, autoreviu.lt maloniai sutiko papasakoti ilgą laiką greitosios pagalbos reanimacijos komandoje dirbanti Vanda Pumputienė.

Pasak medikės, pirmas dalykas, ką turėtų įsisąmoninti norintys padėti žmonės – jokiu būdu negalima bandyti nukentėjusiojo traukti iš automobilio, guldyti jį į savo transporto priemonę ir kažkur vežti. Toks veiksmas būtų pateisinamas nebent kažkokiame labai atokiame rajone, iš kur negalima išsikviesti greitosios pagalbos arba iki jos labai toli. Jeigu situacija tokia, kad žmogų reikia vežti, traukti iš automobilio jį turėtų mažiausia dviese: vienas tvirtai suima galvą, kad ši nejudėtų, kitas atsargiai įtvirtina kaklą, kad jis nejudėtų, ir tik tada atsargiai traukia kūną.

Taip pat negalima bandyti įstatyti į vietą lūžusių ir pasisukusių galiūnių. Jeigu lūžis uždaras, išoriškai gali nesimatyti, bet jei galūnė lūžusi, aštrus kaulo galas gali pažeisti kraujagysles ar nervus ir tokiu atveju žmogus gali mirtinai nukraujuoti.

Taigi, žymiai geriau skubiai iškviesti medikus ir iki jų atvykimo būti su nukentėjusiuoju ir palaukti jų atvykstant. Kodėl negalima judinti avariją patyrusio žmogaus? Reikalas tas, kad iš pirmo žvilgsnio sunku nustatyti, kokie yra sužalojimai ir kas pakenkta. Išorinis kraujavimas matyti, o, tarkim, pažeisti kaklo slanksteliai vizualiai nematomi. Bandant tokį žmogų judinti, jį galima sužaloti dar labiau. Tiek stuburas, o ypač jo kaklo dalis, yra labai jautrios vietos. Kaklo dalis yra dar ir labai paslanki, tad avarijų metu ji dažnai pažeidžiama. Bereikalingi judesiai, tinkamai kaklo neįtvirtinus, gali sužalojimą „perkelti” į nugaros smegenis – tokiu atveju žmogus gali likti paralyžiuotas visam likusiam gyvenimui. Tad, jeigu avarija įvyko mieste, verčiau praneškite apie ją bendruoju pagalbos telefonu 112, kuo tiksliau nupasakokite vietą, išeikite pasitikti medikų, tik nelieskite nukentėjusiojo. Vilniuje yra 12 GMP stoties padalinių, išdėstytų įvairiose miesto vietose, tad į bet kurią miesto ar rajono vietą medikų automobilis atvyks per kelias minutes.

Raudoni ir žali taškeliai – Vilniaus GMP stoties padaliniai

Ką reikia nuveikti iki atvykstant medikams? Jeigu įtariate, kad nuketėjusysis be sąmonės, reikia pamėginti užmegzti kontaktą su juo. Nukentėjusiojo reikia paklausti, kas atsitiko, kuo galima jam padėti, jo vardo ar pavardės. Jei neatsako, pamėginti patapšnoti per skruostus ir stebėti, ar yra kokia reakcija. Jeigu reakcijos nėra, žmogus be sąmonės. Jeigu nėra nei akių, nei balso kontakto, reikia patikrinti, ar yra širdies veikla, čiuopiant pulsą ant stambių kraujagyslių.

Geriausia pulso ieškoti ant kaklo, po smakru

Taip pat galima priglausti ausį prie krūtinės ląstos ir klausytis, ar žmogus kvėpuoja. Kvėpavimą galima patikrinti ir prie burnos ir nosies pridėjus ranką – jei oras judės, delnas tai pajus. Jeigu žmogus kvėpuoja, bet nereaguoja į aplinką, manome, kad jis komos būsenos. Tokiu atveju kyla uždusimo pavojus – liežuvio šaknis gali uždaryti viršutinius kvėpavimo takus. Jei taip atsitinka, sustoja kvėpavimas ir žmogus pamėlsta. Siekiant to išvengti, būtina atsargiai, nejudinant galvos, pakelti apatinį nukentėjusiojo žandikaulį. Tada liežuvio šaknis pasitraukia nuo kvėpavimo takų ir, jei žmogus gyvas, jis giliai įkvepia. Jeigu ir tokiu atveju žmogus nepradeda kvėpuoti, būtina skubiai daryti dirbtinį kvėpavimą. Net ir ne visiškai tinkamai atliekami veiksmai padidina nukentėjusiojo galimybes išgyventi.

Ruošiantis atlikti dirbtinį kvėpavimą būtina pražiodyti nuketėjusįjį ir išvalyti žmogaus burnos ertmę. Tai galima padaryti su medžiagine servetėle arba nukentėjusiojo marškinių kampu, apsukę kampą aplink pirštus. Atliekant dirbtinį kvėpavimą yra naudojamos specialios apsaugos kaukės: apsauginė plėvelė su vožtuvu viduryje. Taip galima padėti nuketėjusiajam ir patys būsime saugūs.

Apsauginė kaukė

Įstačius vieną kandiklio galą nuketėjusiajam į burną, kitą įsikandus patiems, būsim garantuoti, kad nepakenksime nei jam, nei sau. Tada viena ranka prilaikant nukentėjusiojo žandikaulį, kita užspaudus nosį, kad pro niekur nesiveržtų pučiamas oras, galima pradėti gaivinti. Dirbtinis kvėpavimas daromas labai paprastai – reikia du kartus įpūsti oro ir 30 kartų paspausti jėga krūtinės ląstą ties krūtinkauliu, kad pastarasis pajudėtų apie 5 cm stuburo link. Per minutę reiktų paspausti nuo 80 iki 100 kartų.

Dirbtinis kvėpavimas kartais yra būtinas

Žinotina, kad krūtinės ląstos paspaudimus reikia daryti pasiguldžius žmogų ant kieto pagrindo.

Jeigu žmogus gyvas, reaguoja į aplinką, bet stipriai išoriškai kraujuoja, kraujavimą būtina skubiai sustabdyti. Tai nėra labai sudėtinga, bet padidina žmogaus galimybes sulaukti medikų. Apsimovus pirštines iš pirmosios pagalbos vaistinėlės, iš binto padaromas tvarstis, kuris uždedamas ant žaizdos ir prispaudžiamas ranka arba uždėjus kitą bintą, pribintuojama. Reikia, kad žaizda būtų užspausta. Dėti varžtus ant galūnių, iš jų kraujuojant, negalima. Reikia uždėti tik spaudžiamąjį tvarstį. Tačiau ir tokiu atveju reiktų stengtis kaip galima mažiau judinti žmogų.

Dar vienas pavojus, su kuriuo dažniausiai susiduria traumas patyrę motociklų vairuotojai ir keleiviai – vėmimas. Patyręs galvos traumą, kai būna galvos smegenų sukrėtimas ar sumušimas, nuketėjusysis gali pradėti gausiai vemti. Jeigu jis bus be sąmonės ir gulės ant nugaros, vėmimo masės gali jį tiesiog uždusinti, jeigu jų įkvėps. Siekiant šito išvengti, vemiantį nukentėjusįjį atsargiai, geriausiai keliese, paversti ant šono. Taip bus išvengta uždusimo pavojaus.

www.autoreviu.lt

vakar vakare buvau sugalvojęs gražią ir, sakyčiau, įdomią temą. jei gerai atsimenu, iš erotikos srities. Apie vyrus, moteris, tarpusavio santykius ir (ne)sveiką valstybės meilę per visus galus. Viskas atrodė aiškiai, paprastai, bet taip tingėjau keltis ir rašyti. Šiandien, prisėdęs prie kompo ir nusprendęs pasidalinti savo mintimis su aplinkiniais supratau, kad… nebeprisimenu. Visko, kas atrodė taip aišku ir suprantama, nebeprisimenu. Visai. Todėl dabar sėdžiu ir bandau suvokti – gerų temų “paleidimas” yra: senatvės požymis? tinginystės požymis? išsiblaškymo požymis? ar požymis, kad mano sugalvota tema nebuvo nei aktuali, nei įdomi?

Automobilių gamintojo „Porsche” vadovai savo darbuotojams uždraudė darbo metu lankytis įvairiose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook” ar „Twitter”. Tokio radikalaus žingsnio buvo imtasi ne todėl, kad darbuotojai daug laiko praleidžia internete. „Porsche” vadovybė bijo… pramoninio šnipinėjimo. Automobilių gamintojo atstovas Dirkas Eratas įsitikinęs, kad pavojus tikrai didelis. Pasak jo, šnipai įdėmiai studijuoja kai kurių bendrovės darbuotojų dienoraščius, o pastarieji, patys to neįtardami, gali išplepėti vidines paslaptis.

autoreviu.lt

Pabandysiu ne kopijuoti tekstą, o tiesiog įdėti nuorodą ir pažiūrėti kuo tai pasibaigs :). indomu pasidarė. (ir kaip čia tekste raides susimažinti)

Iranas pagrasino sunaikinti Prancūzijos automobilių pramonę

Pastaruoju metu pradedu keistais jaustis kokioje nors naujoje  kompanijoje ištaręs frazę “aš myliu vaikus”. Žmonės, ypač mažiau pažįstami, pradeda į mane keistai žiūrėti, šnabždėtis tarpusavyje, pradeda manęs šalintis. Vis bandau suprasti – kas mums (jiems) pasidarė?

Aš vaikus, ypač tokius 2-3 metų mažylius, mylėjau prieš 15 metų, myliu dabar ir, manau, mylėsiu ateityje. Be jokių nesveikumų ar ligotų potraukių. Tiesiog. Juk jie tokie… Jie dar nelabai moka apsimetinėti, jie neslepia savo emocijų, jei tu jiems patinki, jie prieis ir apsikabins, jei nepatinki – pasitrauks į šalį ir stebės tave. Jie nuoširdūs, jie dar nemoka meluoti ir žodžiuose “aš myliu vaikus” neįžvelgia nieko blogo. Galų gale jie jaučia, kad aš nesu jų priešas. Bet kas pasidarė tėveliams? Kodėl jie keistai žiūri į vyrą, mylinti vaikus? Aišku, kažkiek prie šito prisideda ir žiniasklaidai, pastaruoju metu svaigdama apie pedofilus, jų klanus, vis dar linksniuodama mažumų, siekiančių užvaldyti pasaulį, eitynių atgarsius ir pan. Bet, manau, problema ne tik tame. Augančiam vaikui natūraliai reikia tiek vyriško, tiek ir moteriško dėmesio. Darželyje, kur formuojasi vaikiška psichika, vyriškas dėmesys yra retenybė (kiek mačiau darželių, visur auklėtojomis dirba tik moterys. kodėl?). Gali būti, kad būtent tada prasideda savotiško požiūrio į vaikus mylinčius vyrus formavimasis. O gal pas mus, patriarchalinėje visuomenėje, vyras tiesiog “neturi būti” švelnus ir mylintis? Kuo ilgiau apie tai galvoju, tuo daugiau klausimų man kyla. Bet kai ką žinau tiksliai – vaikus aš myliu ir mylėsiu. Bent jau tol, kol jie, nemokantys mylėti ir apsimetinėti, man atsakys tuo pačiu. Nes mažai yra mielesnių jausmų už tuos, kurie apima kai dukra apsikabina, stipriai stipriai prisiglaudžia ir sušnabžda į ausį “Tėte, aš tave myliu. Tu pats geriausias”….

Beje, tęsiant vaikų tema, nusimato vaikams skirtas renginukas, tad jei norinčių bus, visi laukiami.

Atrodytų, tema sena ir išsemta – lankstinukų išleista, iš televizijos ekranų pripliurpta, didžiulių, bet neaiškios paskirties ekranų pristatyta. Eilinis savim patenkintas politikierius paklaustas iškart pareikš, kad situacija Lietuvoje gera, kaip niekad, visi važinėja tvarkingai, o incidentai, jei ir įvyksta, tai pavieniai. Deja… Ir kalbu ne apie pastarųjų dienų įvykius, kai užsimušė mažamečiai (vis dar nesuprantu iš kur mokyklos nebaigę vaikai gavo pinigų automobiliui, bet tiek to). Kalbu apie problemą, kur yra ganėtinai sena, bet vis dar ignoruojama – vairuotojų santykius su dviratininkais ir motociklininkais. KET aiškiai visus priskiria lygiateisiams eismo dalyviams, tačiau taip nebuvo ir vis dar nėra.  Dviračiu pakele važiuojantis žmogus sulaukia ne tik automobilių vairuotojų, bet ir jų keleivių priekaištų ir pasmerkimo. Kodėl? Nes jis irgi nori važiuot? Nes jam labiau patinka dviratis? Nes jis – irgi eismo dalyvis? Taip, juos reikia lenkti saugiu atstumu, šalia jų reikia būti atidesniems, bet juk kelyje niekada negalima per daug atsipalaiduot. Tačiau dviratininkai kliūna bene labiausiai, tad nenuostabu, kad šiandien, rugsėjo 22 d. – dieną be automobilio – gatvėse jų ganėtinai mažai.

Kita “karo keliuose” pusė – motociklų vairuotojai. Jie irgi turi visas eismo dalyvio teises, tačiau tik prieš kelias dienas teko stebėti, kaip automobilio vairuotojas, dėl man nesuprantamų priežasčių, užkirto kelią motociklams ir įlindo į 10 motociklų kolonos vidurį. Tai ne tik nemandagu, bet ir pavojinga. Motociklą suvaldyti sunkiau, todėl čioperių ir boberių vairuotojai dažniau važiuoja kolonomis. Taip jiems saugiau ir paprasčiau. Tačiau vis dar pasitaiko automobilių vairuotojų, kurie, užuot aplenkę tokią koloną (motociklai važiuoja ganėtinai greitai, tad spūsčių nesudaro) bando lyst į jos vidurį. Tuo norima kažką įrodyti? Norima sukelt avariją ir pamatyt kaip ištikštą motociklininkas?

Ir tai ne tik mano, gyvenime ant motociklo sėdėjusio du kartus, asmeniniai pastebėjimai. Tą patį sakė ir merginos iš “Vėjų Laumių” :

“Norėčiau pasisakyt dėl sunkumų važinėti mūsų keliais. Jie atsiranda, kai tik išriedi į apgailėtinos būklės Lietuvos kelius. Kad saugiai nuvažiuotum iš taško A į tašką B, reikia vos ne mintinai žinoti kiekvieną duobę kelyje, kiekvieną šulinį, kiekvieną kelio dangos įtrūkimą arba išvažinėtas vėžes asfalte. O dar tie mūsų „labai atidūs automobilių vairuotojai”, kurių kiekvieną judęsi reikia tiesiog nuspėt, numatyt. Tenka stebėti ir patį kelią su jo „privalumais” ir eismo dalyvius, kurie retai pasižiūri į savo transporto priemonės veidrodėlius arba tiesiog jausdamiesi patys svarbiausi kelyje, elgiasi įžūliai, užkirsdami kelią prieš pat važiuojantį motociklą. Taip jau yra pas mus Lietuvoj, kad važiavimo kultūros vairavimo kursuose neišmokstama.”

Kodėl taip yra? Nejau sunku vairavimo mokyklose įvest privalomą discipliną “Vairavimo kultūra”? O gal tiesiog kažkam tai naudinga? Juk kaip sako kaimynai rusai: “Кому война, а кому мать кармилица… “

Meilė, aistra, fizinis artumas – kokie daug sakantys žodžiai, bet laikui bėgant visa tai pradeda blėsti. Meilė prabėga per tris mėnesius, aistra išsenka per keletą metų, o fizinis artumas iš geidžiamo dalyko tampa privaloma pareiga. Norint, kad taip neatsitiktų, galima nuolat keisti partnerius, tačiau kuo tai pasibaigs? Venerinėmis ligomis? Nepageidautinu nėštumu? Galima mėginti keistis partneriais „saugioje“ aplinkoje, kaip tai daro svingeriai, bet toks būdas yra priimtinas toli gražu ne visiems. Seksualinį gyvenimą galima paįvairinti erotiniais žaisliukais – antrankiais, žiedeliais ar rutuliukais, arba galima mėginti pakeisti įprastą ir nusibodusią aplinką. Šiame straipsnyje trumpai pamėginsiu apžvelgti galimas mylėjimosi vietas ir aptarti kiekvienos jų privalumus ir trūkumus.

Pirma, daugeliui geriausiai pažįstama ir dažniausiai naudojama vieta yra… lova. Didelė dvigulė tėvų lova, mažesnė viengulė lova kambaryje arba kokia nors gerokai patrinta bendrabučio lovelė. Bet kokiu atveju tai yra lova, kur daugelis pirmą kartą pasineria į savęs ir priešingos lyties pažinimo procesą ir kurioje vėliau mylimasi. Ilgai ir nuobodžiai.

Kitas variantas, neišeinat iš to paties buto gali būti vonia. Tiesa, tuos, kurie persižiūrėjo kvailų filmukų apie seksą, skubu nuvilti. Mūsų standartinės vonios puikiai pritaikytos pabūti kartu, bet visiškai nepritaikytos mylėtis. Taip. Maža vonia ir mažas vonios kambarys su slidžiomis grindimis, kriaukle ir visokiais šampūnais tikrai neleis atsipalaiduoti. Netikite? Pabandykite. Vonioje galima kartu palįsti po dušu, galima, iš bėdos, sutilpti į vieną vonią pagulėti, bet mylėtis tokioje aplinkoje rekomenduotina tik labai lankstiems žmonėms arba ekstremalaus sekso mėgėjams.

Dar bute aistrai patenkinti galima panaudoti virtuvę. Tai labai patogu, jeigu namie esate ne vieni, o lova baisiai girgžda. Virtuvėje galima greitai, tegul ir ne itin patogiai pasimylėti, nes joje žmonės dažniausiai būna tik valgydami.

Neišeinant iš namo (arba į jį įėjus) dar galima pasinaudoti laiptine. Taip, laiptinėje visada šilaičiu negu lauke, yra mažiau apšviestų vietų, tačiau jose dažnai būna nešvaru ir kai kuriose net smirda.

Dar čia būtų galima pakalbėti apie liftą, tačiau toks variantas man atrodo net prastesnis už laiptinę – lifte maža vietos, jie labai dažnai būna nešvarūs ir jų visada visiems reikia. Kita vertus, pagalvokite, jei jus teks vaduoti iš įstrigusio lifto…

Jei situacija yra labai nepalanki, verčiau pagalvokite apie… rūsį. Taip, rūsiai, lyginant su laiptinėmis, nors ir tokie pat neromantiški, bet patogesni.

Jei už lango vasara, įdomesnė pasimylėjimo vieta galėtų būti mašina. Su mašina nesunkiai galima pasiekti gražią atkampią vietelę, mašinoje šilta, nelyja, galima paleisti muziką. Reikia žiūrėti, kur mašina statoma, nes praeivį tikrai sudomins, kodėl vienišas automobiliukas linguoja tarsi šokdamas. Taip pat rekomenduotina, kad tai nebūtų koks nudėvėtas golfas ar BMW, nes juose maža vietos. Tokiems dalykams puikiai tinka senos didelės mašinos – volgos, pobedos ir pan.

Spėju, kad dabar kai kurie pagalvojo apie garažą. Variantas, bet perspėju, kad blizgantys ir kvepiantys garažai yra tik filmukuose apie seksą. Realybėje tai vieta, kur gausu senų detalių, padangų, skiediklių, tirpiklių, smirda tepalais ir benzinu. Dar gali stovėti kokia sena mašina… Tai tikrai ta vieta, kur norite pasimylėti?

Jei turite mašiną ir nenorite mylėtis joje, visada yra puiki alternatyva – gamta. Tai gali būti ir miškas, ir ežero ar jūros pakrantė (šieno kupetoje galima, bet medikai nerekomenduoja to daryti). Ir tikrai, kartą ramiai pasimylėjus gamtoje supranti, kad nori pakartoti. Jokiu būdų nesimylėkite ežere ar jūroje. Vanduo ne tik išplaus makštį ir pojūčiai bus ne tokie, kokių tikitės, bet ir padidės tikimybė pasigauti infekciją.

Beje, pasibaigus vasarai taip pat galima eksperimentuoti. Tam puikiai tinka… teatrai ar kino teatrai. Nauja, įdomi aplinka, jaudinantis arba užvedantis filmas ir… tikrai gausus adrenalino antplūdis. Trūkumų yra ir čia.

Aišku, tai nėra visos įmanomos vietos, bet, esu įsitikinęs, kad mažai atsiras žmonių, kurie jau yra išbandę jas visas. Tad pirmyn į aistrų ir teigiamų emocijų pasaulį.

Baigdamas norėčiau pastebėti, kad labai svarbu atskirti, kas yra mylėjimasis, o kas – dulkinimasis. Neeksperimentuokite padauginę alkoholio. Malonumo nebus, o pasekmės gali būti liūdnos. Labai gerai pagalvok, su kuo leidiesi į romantiškų nuotykių paiešką, kad ryte nereiktų galvoti – ir kaip aš taip galėjau? Ir visada pasirūpinkite apsaugos priemonėmis , nes kita pusė greičiausiai pamirš tai padaryti. Gerų pojūčių.

Sveiki, užsiregistravę Popo.lt. Čia jūsų pirmas straipsnis, sukurtas automatiškai – tiesiog, kaip pavyzdys. Galit jį paredaguoti, ištrinti ar dar ką nors su juo padaryti. Ir žinoma, kad jau galite pildyti savo blogą tikrais, savo straipsniais!